Meduolis su spanguolių įdaru!

kur švęst naujus ;s
pasikvieskit mane ;s

Rodyk draugams

• Gario;
• kai pažadina ryte;
• kai namiškiai garsiai kalbą;
• kai reikia pakartoti, tai ką jau sakiau;
• plaukų stovinčių ne taip kaip reikia;
• rusų kalbos;
• didelių nusišnekėjimų;
• išsisukinėjimų;
• melo;
• spuogų;
• peties skausmo;
• savo akinių;
• kai ryte šuo braunasi į mano kambarį;
• vasarą kaime ravėti daržą;
• savo mažos įkyrios pusseserės;
• tupų žmonių;
• kai žiemą gulu į lova, o ji būna šalta;
• savo kojų;
• kai nerodo įdomių filmų per tv;
• kai nesiseka greitai užmigti;

p.s. sąrašas bus pildomas.
p.s.s. bus sąrašas dalykų kurios mėgstu.

Rodyk draugams

labai norėjau šio įrašo, bet turbūt kaip prisėsiu rašyti, nebebus ką rašyti.
o mintyse tiek daug.
o koks pavadinimas?
hm.

ši diena.
ji asocijuojasi su kapais, žvakėmis, žmonėmis kurių nebėra.
šiais metais, kaip niekad, laukiau šios dienos, nes turėjau du tikslus.
surasti Sauliaus Mykolaičio kapą ir vakare nueiti į kapines.
deja įvykdžiau tik vieną tikslą.

Su mama ieškojome kapo, tačiau neradome.
aš taip norėjau.
kitą kartą kai atvažiuosim vėl ieškosim.
mes abi to norėjome.

tai pirmieji metai, kai po ilgo laiko prie nuolatinių kapų prisidėjo dar vienas.
tuoj bus 6 mėnesiai.
man labai liūdna.
vėl verkiau.
net negalėjau uždegti žvakių.

kaip visuomet nuvažiuojam pas močiutę, į kaimą.
šį kartą susitikome su giminėmis iš kito miesto.
ir buvo linksma ir karšta.
močiutė nepagailėjo malkų pečiui.
sėdėjome, šnekėjome, sakėme anekdotus ir panašiai…
nepanašu į niūrią dieną.

o smagiausia buvo kai mama pradėjo pasakoti kaip bendrabutyje, kai mokėsi, darydavo su draugėmis spiritizmo seansus.
bet geriausia dalis buvo ta, kad ji vietoj spiritizmo pasakė striptizo ;DDD
tada visi išlūžom ;D
kai išvažinėjo aš ir nūsnausti spėjau, nes naktį beveik nemiegojau.

turbūt geriausia šiandienos dalykas tai vakarinis pasivaikščiojimas kapinėse.
ir tas smulkus lietus mūsų neišgąsdino.
nusipirkome su drauge žvakučių ir jos vaikinas mus nuvežė į kapines, kalbėdamas apie tai, kad nesąmones darome.

o pasirodo tokiu metu kapinėse žmonių būna visai nemažai.
net nustebau.
o kaip gražu.
to tiesiog neįmanoma apsakyti.
reikia pačiam pamatyti.
tokia ramuma.
šviesu.
vaikšto šeimos, porelės, net gi jaunuoliai tokie vaikščiojo, su kuriais
prasilenkėme du kartus, o jau antrą kartą sulaukėme tokio komentaro ‘
ir vėl čia tos’
ieškojome kapelių, kuriose nėra nei vienos žvakutės ir uždegėme savąsias.
tokių buvo visai nedaug, nes mes buvome nevienintelės darančios tai.
žiūrėjo antkapius tų kam degėme žvakutė.
labiausiai nustebino senas kapas, ant kurio parašyta ”Trys seserys Beleckaitės”
galvojome, gal joms visom kartu kažkas atsitiko.
kitas buvo tragiškai žuvęs..
ir dar kiti.
 buvo taip gera..
tik po to turėjome eiti namo, o kelias visai netrumpas, mat autobusai  ten nebevažiuoja.

tai tiek.
dabar pažiūrėsiu kokį filmą, ir eisiu miegučio.

Rodyk draugams

o Diev, Diev.
man kažkas nebegerai.
praradau norą bendrauti.
bet aš bandysiu, bandysiu, grįžti į senas vėžias.

pradžia šiandien vakaras.
Atėjo Eglė.
Sėdėjome, šnekėjome, platkavome, peržiūrėjome senas nuotraukas, prisijuokėmė.
ir galiausiai įsijungėme dainas, dėl kurių buvome pamišusios.
ir štai:

• Visos Soliario dainos ( dar ir dabar žodžius žinome dainų);
• The Pussycat dolls - Stikvitu;
• Beyonce - Irreplaceable;
• Bob Sinclar - Rock this party;
• Baracuda - Ass up;
• Gwen Stefani - 4 in the morning;
• Vyka - Ryčka;
• Next - Sidabriniai sparnai;
• Cascada - Truly Madly Deeply;
• Sniegė ir Karina - Šokoladas.

ė, kaip smagu buvo.

Rodyk draugams

aš čia

Rodyk draugams

radau knygutę, kuri man kai buvau dar jaunesnė labai patiko.

laiminga pabaiga.

Rodyk draugams

    Šiais laikais fotografuotis yra įprastas veiksmas. Nuotraukų turime mes daug ir įvairiausių. Bet ar kada žiūrėjote
senas fotografijas? Jos nespalvotos, kai kurios nublukusios, bet šiltos ir mielos.
    Šiuo metu prieš mane guli sena tėčio nuotrauka. Vasara, kai buvau pas močiutė kaime, šniukštinėdama po visokius senus daiktus radau permatomą maišelį su nuotraukomis. Susiradau vietelę, kur galėčiau prisėsti, pasidėjau ant kelių nuotraukas ir po vienas jas žiūrinėjau. Jauna močiutė, senelis, tėtis.. Šios nuotraukos išsaugojo mieliausias gyvenimo akimirkas. Išsirinkau kelias man labiausiai patikusias, ir štai dabar viena iš jų prieš mano akis.
    Nuotraukoje stovi mano tėtis, jam ketveri metukai. Jau pageltęs popierius sako, kad tai buvo taip seniai. O ir tėtis dabar visai nepanašus į nuotraukoje stovintį berniuką.Tvirtos , dar trumpos kojytės įsirėmusios į verandos grindinį, lyg sakytų:''Aš stiprus''. Baltis batukai, kurių tikrai dabar nerastume parduotuvėse. Nuotraukoje tėtis vilki kostiumėlį. Tamsus megztukas ir šortukai iki kelių. Iš po megztuko išlenda baltų marškinėlių apykaklė. Pasipuošęs berniukas savo mažose, gležnose rankutėse laiko gėlę. Atrodo, lyg ji būtų dirbtinė. suėmęs ją už vienintelio lapelio. Stiebas ir žiedas nusvirę į apačią. Tėčio veidelis panašus į angelo. Suglaustos lupos, truputį šypsosi. Akutės tamsios, gilios. Atrodo, kad vaikas kažkuo susirūpinęs, gal jam nepatinka, kad jį fotografuoja. Trumpi šviesūs plaukai. lyg žvilga, ir taip norėtųsi dabar paglostyti galvą šiam mažam berniukui.
    Kalbinau tėtį, kad papasakotų apie šią fotografiją. Tėtis sakė, kad nelabai ką pamena, tačiau vos tik paklausus jis liūdnu balsu atsakė, kad tuo metu jo tėtis dar buvo gyvas. Turbūt jam tai ryškiausias ir reikšmingiausias prisiminimas.Visą kitą jam yra papasakojusi jo mama, mano močiutė. Tą dieną visa šeima:mano senelis, močiutė, tėtis ir vyresnysis brolis - vyko į bažnyčią. Tokia išvyka pasitaikydavo dažnai. Tačiau tik vieną kartą buvo įamžinta. Pasipuošusiam mano tėčiui liepė atsistoti prie verandos durų ir nusišypsoti. Iš rankų jis nepaleido tos dirbtinės gėlės. Dar ir dabar yra tie laiptai, durys, kurios primena apie nuotrauką ir apie daugiau šaunių ir smagių vaikystės išdaigų, nuotykių, tik gaila, kad tos akimirkos nėra išsaugotos fotografijose.
    Dabar nuotraukoje stovintis berniukas turi šeimą, dvi jaunas dukras, žmoną. Praėjo jau keturiasdešimt metų. Mažojo berniuko nesulyginsi su aukštu, plačių pečių tamsiaplaukiu vyru. O tai juk tas pats žmogus. visi augame, keičiamės, tik nuotraukose išliksime jauni ir gražūs. Jos taip pat pagels albumuose ir po daugelio metų vartysime su savo vaikais ar anūkai ir sakysime:'' Tai buvo taip seniai, pažiūrėk, aš buvau tokia graži''.

įvertinimas: 8

ką tik šį rašinį perskaičiau tėčiui. Jis pravirko, o man skaitant gerklėje atsirado lyg koks gumulas, kuris neleido gražiai skaityti.

Rodyk draugams

tai va.
labas vakaras.
įrašai trumpi, bet neturiu daugiau ką ir pasakyti.
nors gal ir turėčiau, bet sunku sudėlioti viską galvoje, o tuo labiau užrašyti.

vakar visai netikėtai gavau kačiuką.
draugas pasiūlė.
aš sakau norėčiau, bet reiktų su mama pašnekėti.
ryte kai aš jai tai pasakiau, sako, tai ko tu jo neėmei.
tai va, vakar man atvežė baltą pūkuotą kačiuką.
sakė, kad berniukas, o pasirodo mergaitė, todėl mano išrinktas vardas Čiakas nebetinka ;D
o dabar daugiau net nesugalvoju.
gal jūs turėsite kokių nors tai minčių.
sakykit.

(ji kažkur buvo įkritusi jau)

dar vienas šiandienos įvykis.
rudeninė rožė.
mokėmės daryti.
o dabar vaikščiodama su mama prisirinkau lapų ir namie pasidariau tokią.
 štai ji.

p.s vos tik pradedi glostyti katytę, ji pradeda murkti. murrrr

Rodyk draugams

trumpai drūtai.
padariau draugei dovaną ;>
tokia saldi saldi.
”kad gyvenimas būtų saldus”

kaip aš tai dariau.
prisipirkai visokių saldainių ir guminukų ir panašiai.
žinomą dar indą į kurį viską dėsiu.

pradėjau viską krauti, delioti..

.. ir pritrūkau saldumynų ir bėgau nusipirkti dar.
ir vėl kroviau, bėriau..
štai galutinis rezultatas ;>

vuolia ;D

Rodyk draugams

keistai dabar jaučiuosi
siunčiausi dar praeitą savaitę Sauliaus Mykolaičio dainų
o jos tokios tokios.. neapsakytai geros
ir tik šiandien išsiaiškinau, močiutė pasakė, kad tai tas Saulius kuris buvo mano mamos klasiokas ir geras draugas.
ji yra man apie jį pasakojusi
dėl to dabar taip keistai jaučiuosi..

Saulius Mykolaitis - nieko nepasakyta

Rodyk draugams