ši diena
labai norėjau šio įrašo, bet turbūt kaip prisėsiu rašyti, nebebus ką rašyti.
o mintyse tiek daug.
o koks pavadinimas?
hm.
ši diena.
ji asocijuojasi su kapais, žvakėmis, žmonėmis kurių nebėra.
šiais metais, kaip niekad, laukiau šios dienos, nes turėjau du tikslus.
surasti Sauliaus Mykolaičio kapą ir vakare nueiti į kapines.
deja įvykdžiau tik vieną tikslą.
Su mama ieškojome kapo, tačiau neradome.
aš taip norėjau.
kitą kartą kai atvažiuosim vėl ieškosim.
mes abi to norėjome.
tai pirmieji metai, kai po ilgo laiko prie nuolatinių kapų prisidėjo dar vienas.
tuoj bus 6 mėnesiai.
man labai liūdna.
vėl verkiau.
net negalėjau uždegti žvakių.
kaip visuomet nuvažiuojam pas močiutę, į kaimą.
šį kartą susitikome su giminėmis iš kito miesto.
ir buvo linksma ir karšta.
močiutė nepagailėjo malkų pečiui.
sėdėjome, šnekėjome, sakėme anekdotus ir panašiai…
nepanašu į niūrią dieną.
o smagiausia buvo kai mama pradėjo pasakoti kaip bendrabutyje, kai mokėsi, darydavo su draugėmis spiritizmo seansus.
bet geriausia dalis buvo ta, kad ji vietoj spiritizmo pasakė striptizo ;DDD
tada visi išlūžom ;D
kai išvažinėjo aš ir nūsnausti spėjau, nes naktį beveik nemiegojau.
turbūt geriausia šiandienos dalykas tai vakarinis pasivaikščiojimas kapinėse.
ir tas smulkus lietus mūsų neišgąsdino.
nusipirkome su drauge žvakučių ir jos vaikinas mus nuvežė į kapines, kalbėdamas apie tai, kad nesąmones darome.
o pasirodo tokiu metu kapinėse žmonių būna visai nemažai.
net nustebau.
o kaip gražu.
to tiesiog neįmanoma apsakyti.
reikia pačiam pamatyti.
tokia ramuma.
šviesu.
vaikšto šeimos, porelės, net gi jaunuoliai tokie vaikščiojo, su kuriais
prasilenkėme du kartus, o jau antrą kartą sulaukėme tokio komentaro ‘
ir vėl čia tos’
ieškojome kapelių, kuriose nėra nei vienos žvakutės ir uždegėme savąsias.
tokių buvo visai nedaug, nes mes buvome nevienintelės darančios tai.
žiūrėjo antkapius tų kam degėme žvakutė.
labiausiai nustebino senas kapas, ant kurio parašyta ”Trys seserys Beleckaitės”
galvojome, gal joms visom kartu kažkas atsitiko.
kitas buvo tragiškai žuvęs..
ir dar kiti.
buvo taip gera..
tik po to turėjome eiti namo, o kelias visai netrumpas, mat autobusai ten nebevažiuoja.
tai tiek.
dabar pažiūrėsiu kokį filmą, ir eisiu miegučio.
2008-11-01 22:19
skamba kaip : "labai norejau sio vaiko, bet dabar, kai prisedau jo daryt, kazkodel susimasciau apie aborta. ir man amzinai taip buna!"
2008-11-01 22:22
tiesą pasakius nesupratau, ką tu tuo norėjai pasakyti.
2009-11-12 18:18
Aš taip pat ieškojau S.Mykolaičio kapo. Vietinių pasiklausiau, pasakė kur, bet ten nebuvo, tad neverta kliautis jų pasakymais ieškant. Teko pačiai ieškoti. Ir radau. Jeigu dar nori rasti kapą, tai galėsiu pasakyti kaip. :)
2009-11-13 22:58
pasakyk pasakyk ;>
2009-11-19 15:00
Įeik į kapines pro pirmąjį įėjimą nuo kelio “Panevėžys - Kaunas”, eik tiesiai, palei apačią kol prieisi šulinį. Nuo to šulinio yra takelis į viršu. Dešinėje takelio pusėje, toje pusėje kur už tvoros prasisedada laukai, yra jo kapas. Aukštai labai neieškok, turėtų būti arčiau šulinio, arčiau tvoros. Jis palaidotas su tėvais. Tėvams pastatytas paminklas “Mykolaičiai”, bet dengia krūmelis ir matosi tik “Myk..”, o šalia, ant žemės lentutė “Saulius Mykolaitis”. Tikiuosi supratai kaip rasti. Sekmės. :)